LEONARDAS RAIMUNDAS VAITYS

Žurnalo Archiforma prezidentas ir leidėjas (g. 1943, Kaune). Architektas, UAB Forma vadovas, Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys, vicepirmininkas, architekto G. Baravyko paramos ir labdaros fondo pirmininkas bei architekto A. Zavišos paramos ir labdaros fondo pirmininkas.

Darbas: Lietuvos KŪPI – architektas, vyr. architektas, grupės vadovas, projektų autorius, Architektūros skyriaus viršininkas, instituto vyriausiasis architektas ir direktoriaus pavaduotojas (1968–1991); UAB Forma vadovas (nuo 1991).
Kūryba: Daugiau nei 50 projektų architektūrinės dalies autorius arba bendraautoris; laimėjęs premijas Lietuvos ir užsienio konkursuose; surengęs dvi personalines parodas, grupinių parodų dalyvis.
Svarbesni projektavimo darbai: Socialinės apsaugos ministerijos pastatas Vilniuje; bendrabutis Vilniuje; Vilniaus tarptautinis oro uostas (kartu su A. Alekna ir G. Telksniu); LTB Vilniuje (kartus su D. Čižu); administracinis pastatas Vilniuje (kartu su R. Paleku); UAB „Alna“ administracinis pastatas Vilniuje (kartu su S. Mikštu ir A. Bakšiu); Sporto ir reabilitacijos centras „Olympic Gym“ Vilniuje; LR ambasada Minske (kartus su S. Mikštu ir R. Kučinsku); „Vereins Bank“ Vilniuje (kartu su A. Bakšiu); viešbutis „Europa City“ Vilniuje (kartu su R. Kučinsku); Tarptautinio Vilniaus oro uosto Šengeno šalių naujasis terminalas (kartu su R. Kučinsku ir M. Liepa).
Švietimo veikla: Paskelbė apie 70 straipsnių architektūros temomis Lietuvos ir užsienio leidiniuose; žurnalo Statyba ir architektūra redakcijos kolegijos narys (1983–1986); Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas (1996–1999); LTV laidos Architektūra ir laikas organizatorius ir vedėjas (1985–1987); Lietuvos tūkstantmečio tarybos narys (1994–1998); sudarė ir išleido monografijas apie dailininką Joną Vaitį, architektą Leonardą Vaitį, architektą Gintautą Telksnį; spaudai parengė monografiją apie architektą Saulių Šarkiną.

RIMANTAS BUIVYDAS

Žurnalo Archiforma koncepcijos autorius (g. 1945, Vilniuje). Žurnale dirba nuo 1996 metų. Profesorius, menotyros mokslų daktaras, VGTU Architektūros fakulteto dekanas, Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėjas, VGTU Senato ir kolegijos narys, Lietuvos Architektų sąjungos narys, mokslo žurnalo „Urbanistika ir architektūra“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, KVAD mokslo ir architektūros ekspertų tarybų narys.

Darbas: Vilniaus kurortų projektavimo institute – vyresnysis architektas (1969 – 1971); VDI – vyresnysis dėstytojas (1971-1985); VDI – docentas (1985-1989); VDI – mokslo prorektorius (1986-1988); VGTU – docentas (1989-2000); VGTU – profesorius (nuo 2000). „Jo buvę studentai iki šiol laiko jį neeiliniu, išskirtiniu pedagogu, davusiu didžiulę naudą ne tik būsimai profesinei veiklai, bet ir ženkliai įtakojusiu jų etinę ir estetinę pasaulėžiūrą, pagarbą architektūros tradicijai, ankstesniųjų epochų kultūros paveldui bei gilų domėjimąsi Vilniaus miesto istorija ir kultūriniu savitumu“. *
Mokslinė veikla: Paskelbė 81 straipsnį Lietuvos ir užsienio leidiniuose; skaitė pranešimus 29 mokslinėse konferencijose; parašė ir išleido 3 knygas – „Architektas Gediminas Baravykas. Kūrybos pulsas“ (2000); „Architektas Algimantas Zaviša. Gyvenimo aidai“ (2002); „Ezoterinis simbolių žodynas“ (1995); sudarė 3 mokslinių straipsnių rinkinius; stažavosi Maskvoje (1975); Helsinkyje (1982); už straipsnius gautos Lietuvos Architektų sąjungos ir Lietuvos Kultūros ministerijos premijos. Rimanto Buivydo „architektūros ir dailės sąveikos tema iki šiol tebėra vertingas mokslo darbas, o tyrinėta tematika sulaukė jaunesnių kolegų dėmesio“. *
Kūryba: Yra 35 projektų architektūrinės dalies autorius arba bendraautoris; laimėjęs 8 premijas Lietuvos ir užsienio konkursuose. Architekto talentas ypatingai ryškus dekoratyvinių paminklų ir monumentų projektuose.
Svarbesni darbai: 250 vietų poilsio namai „Guboja“ Šventojoje (1976); 2 gyvenamieji namai Molėtuose (1978); bažnyčia Pociūnų kaime (nerealizuota, projektas - 1995); daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje (1997); aikštė ir skulptūra „Neringa“ Klaipėdoje (kartu su skulptore D. Matulaite, 1984); paminklas kalbininkui Stanislovui Rapalioniui Šalčininkų raj. (kartu architektu J. Balkevičiumi ir skulptoriumi K. Bogdanu, 1985); skveras ir paminklas pedagogui Kaziui Klimavičiui Alytuje (kartu su skulptoriumi L. Pivoriūnu, 1990); paminklas Lietuvos pareigūnams, nužudytiems Medininkų pasienio poste 1991 metais (kartu su A. Šarausku, 1993); paminklas rašytojai Lazdynų Pelėdai Vilniuje (kartu su skulptore D. Matulaite ir architektu J. Balkevičiumi, 1995); paminklas rašytojui Vladui Raščiauskui Panevėžyje (kartu su skulptoriumi V. Bubelevičiumi, 1997); aikštė ir paminklas „Aušra” Šiauliuose (kartu su skulptore D. Matulaite ir arch. J. Balkevičiumi, 2003); paminklas Lietuvos kariams žuvusiems kovoje su lenkų legionieriams 1920 m. Berznikuose, Lenkija (kartu su skulptore D. Matulaite ir archit. J. Balkevičiumi, 2005).

* Šaltinis: Samalavičius A. Žvelgiant atgal ir į priekį. Gedimino universitetas, 2005, Nr. 5 (47), p. 29-32. plačiau

VAIDA ALMONAITYTĖ-NAVICKIENĖ

Žurnalo Archiforma vyriausia redaktorė (g. 1974, Kaune). Žurnale dirba nuo 1998 metų. Menotyros mokslų daktarė, atsakinga už Archiformos temas, turinį, publikacijų kokybę bei tinklalapį.

Išsilavinimas: 1992 metais su pagyrimu baigta Kauno Jono Jablonskio vidurinė mokykla; 1996 metais VDU Menų fakultete apgintas diplominis darbas „Karlas Baulas – studijinio fotoportreto meistras“ ir įgytas bakalauro laipsnis; 1998 metais VDU Menų fakultete apgintas diplominis darbas „Ikonografiškoji Kauno architektūros fotografija XIX a. pabaigoje – 1940. Dokumentikos ir meninės raiškos problematika“ ir įgytas magistro laipsnis; 2006 metais po menotyros krypties doktorantūros studijų VDU Menų institute apginta daktaro disertacija „Kauno miestovaizdžio fotografija 1861–1969“.
Darbas: firma „Kauno dujos“ – vertėja (1994–1999); Kauno VDU Menų instituto doktorantė ir asistentė (1999–2005); publikacijos kultūrinėje spaudoje: „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Kauno dienos“ priedas „Santaka“ (nuo 1994).
Tyrinėjimų sritis: šiuolaikinė Lietuvos architektūra, Lietuvos fotografijos istoriografija, Kauno fotografijos istorija, Lietuvos architektūros ikonografija.
Mokslinės publikacijos:
1. Almonaitytė-Navickienė V. Pasaulinė miestovaizdžio fotografijos raida 1839–1970 metais // Kultūros paminklai. T. 12 (2005), p. 50–72.
2. Almonaitytė-Navickienė V. Kauno ankstyvųjų miestovaizdžio fotografijų raida // Kultūros paminklai. T. 11 (2004), p. 114–127.
3. Almonaitytė-Navickienė V., Šinkūnaitė L. Angelo Sargo mįslė // Darbai ir dienos. ISSN 1392-0588. T. 26, p. 29–36.